Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime bei nusiteikusius ginti atviros demokratinės valstybės vertybes ir principus. Ji turėtų padėti moksleiviams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė kiekvieno iš mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Todėl būtina sudaryti sąlygas, kad moksleiviai ugdytųsi vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdytųsi gebėjimus analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėtų laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti pliuralistinėje nuolat kintančioje visuomenėje.
Pilietinio ugdymo paskirtis mokykloje yra pilietinės savimonės, apimančios savęs paties pažinimą, praktinę patirtį šeimoje ir bendruomenėje, vertybinių nuostatų, žinių bei kompetencijų ugdymas. Kitaip tariant pilietinis ugdymas turėtų padėti jaunuoliams ugdytis pilietines kompetencijas, kurios edukacinėje literatūroje apibrėžiamos kaip visuma gebėjimų, vertybinių nuostatų ir žinių, įgalinančių sėkmingai gyventi ir veikti visuomenėje. Tai reiškia, kad jaunuoliams būtina ne tik įgyti pilietinių žinių, bet ir žinoti kada, kur ir kaip jas taikyti. Taip suprantamų kompetencijų visuma apima 4 pagrindines kompetencijų rūšis:
- Kognityvinės (pažinimo) kompetencijos;
- Praktinės (veiklos) kompetencijos;
- Socialinės kompetencijos;
- Bendrabūvio (gyvenimo kartu ) kompetencijos.
Atsakingo, laisvei pajėgaus, demokratinei Lietuvos visuomenei ir valstybei įsipareigojusio piliečio ugdymo idėja brendo kartu su laisvės, nepriklausomybės, demokratijos idėjomis. Dar pačioje švietimo reformos pradžioje buvo parengta Integruojanti pilietinio ugdymo programa, kurioje apibrėžtos bendrosios kultūrinės, dorovinės, psichologinės pilietiškumo ugdymo prielaidos, aptarta žinių apie demokratiją bei demokratinio gyvenimo būdo patirties kaupimo svarba ir būdai. Vėliau pilietinės savimonės, pilietinės kultūros ugdymo idėja keliama kaip vienas iš prioritetų Švietimo sistemos tikslų, kurių siekimui telkiamos bendros visų ugdytinių ir ugdytojų pastangos. Šios idėjos buvo toliau plėtojamos, konkretizuojamos konstruojant atskirų mokomųjų dalykų turinį. Jose atsakingo , gebančio įsipareigoti ir puoselėti demokratinės valstybės idėjas piliečio ugdymas formuluojamas kaip vienas iš svarbiausių mokyklos uždavinių, nes mokykla siekia ne tik padėti pažinti ir suprasti demokratijos principus, bet ir sudaro sąlygas praktiškai mokytis demokratiškos gyvensenos. Todėl mokyklos savivaldos institucijų kūrimasis ir veikla tampa ypač svarbūs. Visos aukščiau suformuluotos programinės pilietinio ugdymo nuostatos įtvirtintos ir LR švietimo įstatyme.
Šio įstatymo redakcijos pirmo skirsnio 3-mame straipsnyje apibrėždamas pagrindinius švietimo tikslus, pilietiškumo ugdymui suteikia vieną iš prioritetų : “sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrinės visuomenės nariui”. Šis uždavinys konkretizuojamas to paties skirsnio 10-mame straipsnyje teigiant, kad “Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorines, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, <…>”. Skatinama pilietiniam ugdymui sudaryti palankias sąlygas ne tik ugdymo turinyje, bet ir plėtojant visą gyvenimą mokykloje: “Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų dorovinį, tautinį, pilietinį, sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei socialinę brandą <…> “.