Lietuvių liaudies žaidimai arba tradiciniai žaidimai – tai iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Žaisdami įvairius liaudies žaidimus vaikai susipažįsta su papročiais, tradicijomis, išmoksta liaudies šokio elementų, mokosi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą, orientaciją. Žaidimų turinys būna nesudėtingas, turi tikslą, aiškų veiksmą, pabaigą. Žodžių pakartojimai, skaičiuotės, veiksmų išskaičiavimai, klausimai – atsakymai, sutartiniai gestai, pozos, grimasos – visos šios paprastos meninės išraiškos prieinamos vaikams, lengvai įsimenamos ir pakartojamos.Lietuvių liaudies žaidimus galime suskirstyti į šias dalis:

1.    Didaktiniai žaidimai, lavinantys vaiko pojūčius:

a)    kalbą ( “Ritmuotos liaudies kalbelės”, skaičiuotės, patarlės įvestos į žaidimus turtina vaikų žodyną, lavina kalbos jausmą, padeda formuoti tautinę savimonę );

b)    klausą;

c)    orientaciją erdvėje ;

d)    aplinkos ir gamtos pažinimą (žaidimai, kuriuose kalbama apie metų laikus, žmogaus, gyvulio, augalo gyvenimą, įvairius darbus).

2.     Judrieji lietuvių liaudies žaidimai:

a)     liaudies žaidimai – rateliai (jie gali būti atliekami tik dainuojant, tik šokant, arba ir dainuojant ir šokant pagal lietuvių liaudies melodiją;

b)     įvairūs einamieji, bėgamieji žaidimai;

c)     žaidimai su žaislais ugdo vaikų kūno plastiškumą, tvirtumą (žaidimai su sviediniu, įvairiais rutuliukais, lazdelėmis ir kt.).

Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, vaikai tobulina savo asmenybę, fizines, intelektines ir socialines galimybes. Žaidžiant reikia parodyti mokiniams šių žaidimų savitumą, paskirtį, o kur galima ir magiškąją prasmę (margučių ridenimas).

Tradicinių liaudies žaidimų pagrindu yra kuriami nauji, atnaujinami seni žaidimai, savaip pritaikomi kiekvienam laikmečiui ir sąlygoms, pritaikomi atskiroms temoms pamokose. Vyksta lietuvių liaudies žaidimų transformacija. Įvairinami žaidimų judesiai, sukuriamos naujos taisyklės, užduotys. Ir vaikai, ir suaugę siekia žaidimams suteikti vaizdumo, patrauklumo, šiuolaikiškumo.

Žaidimai su taisyklėmis

Žaidimų su taisyklėmis grupei priskiriami didaktiniai ir judrieji žaidimai. Žaidimų taisyklės nurodo vaikams, ką reikia daryti, ko negalima, ką veikti kiekvienam ir visiems žaidėjams. Šie žaidimai vertingi auklėjamuoju požiūriu. Vaikai mokosi laikytis žaidimo taisyklių, padėti vienas kitam, tinkamai elgtis draugų tarpe, džiaugtis draugo sėkme.

Didaktiniai žaidimai

Didaktinio žaidimo turinys visada siejasi su kokios nors mąstymo užduoties sprendimu. Šie žaidimai ugdo protinius vaiko gebėjimus (mokėjimą stebėti, lyginti, įžvelgti kuo skiriasi daiktai, jų požymiai), lavina sensorinius pojūčius, suteikia vaikams tam tikrų žinių kiekį, lavina mąstymą, vaizduotę, atmintį, vysto aktyvumą, savarankiškumą, ugdo valią. Mokytojas turėtų sudaryti sąlygas žaisti žaidimus, kurie ugdytų kalbą,  teiktų informacijos apie socialinę ir kultūrinę aplinką, padėtų orientuotis erdvės ir laiko atžvilgiu,  supažindintų su raidėmis, vėliau lavintų skaitymo įgūdžius, turtintų dvasinį pasaulį, liestų emocinę patirtį: ugdytų gerumą, švelnumą, atidumą, atsakomybę, pagarbą žmogui, gamtai, aplinkai.

Didaktiniai žaidimai – tai viena iš žaidimų su taisyklėmis rūšis. Žaisdami vaikai turi sąžiningai laikytis taisyklių. Vaikams dažnai kyla noras laimėti pažeidžiant taisykles. Žaidžiant didaktinius žaidimus, labai svarbu mokyti teisingu keliu siekti pergalės. Didaktiniai žaidimai priartina prie mokymo, teikdami vaikui pasitenkinimą, džiaugsmą. Šių žaidimų pagalba galima įtvirtinti žinias ir įgūdžius, gali būti naudojami kaip vaizdiniai paaiškinimai pradinėms žinioms suteikti, kiti gali būti žaidžiami kai vaikai kažką jau moka.

Didaktinių žaidimų rūšys

Stalo didaktiniai žaidimai. Jie įdomūs, suprantami, todėl vaikai mokosi susikaupti, žaidimo veiksmus atlieka savarankiškai. Žaidžiant didaktinius žaidimus formuojasi vaiko pažintinė veikla, išryškėja tos veiklos ypatumai. Stalo didaktiniais žaidimais galima įtvirtinti apibendrinančias sąvokas, kurios taikomos didaktiniame žaidime mokant vaikus skaityti. Tai žaidimai “Baik žodį”, “Sudėk žodį”. Šie žaidimai gali būti žaidžiami bet kurioje pamokos dalyje – aiškinant naują medžiagą, įtvirtinant žinias, jas tikrinant, kartojant pamokas ir pan. Stalo didaktinius žaidimus galima žaisti per lietuvių kalbos pamokas dėstant visų pradinių klasių mokiniams bet kurią naują temą (mokant raidžių, garsų, atskirti balses ir priebalses, mokant įvairių kalbos dalių ir kt.). Šiuo atveju tinka žaidimai raidžių, žodžių lentelėmis ir kt.

Mokiniams pirmiausia reikia duoti laiko susipažinti su išdalytomis priemonėmis, o tik paskui skirti užduotį, nes jie iš pradžių susidomi pačiomis kortelėmis, jų piešinėliams, blaškosi negali sukaupti dėmesio užduočiai atlikti.

Geriausia šiems žaidimams skirti fiksuotą laiką. Tačiau pedagogas turi stebėti žaidžiančius vaikus, jų nuotaiką. Jeigu žaidimas vyksta gyvai – vaikams įdomu, žaidimo nutraukti nereikia.

Žodiniai didaktiniai žaidimai. Šios grupės žaidimai nepasižymi siužeto įvairumu, judrumu. Tai žaidžiamosios mįslės, priešpriešiniai žaidimai, klasifikavimai ir kita (“Galima negalima”, ”Teisingas ir melagis”). Jie reikalauja valios pastangų, lavina vaiko kalbą, moko taikyti turimas žinias klasifikuojant. Kai kurie žaidimai lavina humoro jausmą, žadina teigiamas emocijas.