Prieš keletą metų atrodė, kad siekiant konkuruoti darbo rinkoje pakanka investuoti į gamybą, darbo priemones ir techniką. Dabar akivaizdu, kad būtina investuoti ir į žmonių švietimą bei jų kvalifikacijos kėlimą. Šiuolaikinės ekonomikos pobūdis reikalauja ypač greitos įgūdžių kaitos ir nuolatinio profesinio tobulėjimo, siekiant išsilaikyti darbo rinkoje ir atlaikyti konkurenciją.

Investicijas šiai sričiai suteikia vienas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų – Europos socialinis fondas (ESF), kurio paskirtis yra skatinti užimtumą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vienos iš institucijų, atsakingų už sėkmingą Europos socialinio fondo paramos įgyvendinimą Lietuvoje, specialistų, šio fondo lėšos skiriamos lėčiausiai atsiperkančiai investicijos rūšiai – investicijai į žmogų, tai yra kvalifikacijai kelti, ir perkvalifikuoti, informacinių technologijų, verslumo, užsienio kalbų įgūdžiams tobulinti ir kt. Europos socialinis fondas yra skirtas didinti žmonių gebėjimus – galimybes konkuruoti ir išsilaikyti darbo rinkoje, mažinti bedarbystę ir didinti darbuotojų skaičių.

Žmogiškųjų išteklių plėtra – viena iš keturių prioritetinių sričių – išskirta kaip remtina sritis Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumente (BPD) ES struktūrinių fondų paramai gauti. Šis dokumentas nustato šalies prioritetus ir priemones, kurioms skiriamos ES struktūrinių fondų investicijos.

Europos Socialinio fondo (ESF) parama Lietuvai 2004-2006 metais žmogiškųjų išteklių plėtrai siekia apie 163 milijonus eurų (apie 562 milijonus litų), tai yra 18,6 procento visų struktūrinių fondų lėšų.

Europos socialinio fondo paramą gali gauti bet kuris juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvoje: valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, jų įsteigtos mokymo ir viešosios įstaigos; pramonės ir verslo įmonės, įmonių ar darbdavių asociacijos, viešosios įstaigos bei asociacijos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai.
Nuo 1957-ųjų metų ESF taiko bendro finansavimo principą ir taip prisideda prie valstybių narių pastangų didinti įdarbinimo galimybes ir formuoti reikiamus gebėjimus.

Europos socialinis fondas nukreipia ES pinigus reikiama kryptimi ir taip prideda valstybėms narėms įgyvendinti drauge užsibrėžtus siekius, kad būtų sukurtą daugiau ir geresnių darbo vietų. Šio fondo tikslas – padėti užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo, padėti Europos darbo jėgai ir jos įmonėms labiau pasirengti naujiems išbandymams ir neleisti, kad žmonės atitrūktų nuo darbo rinkos.

Europos socialinis fondas:

• padeda formuoti gebėjimus, ypač tų žmonių, kurie patiria ypatingų sunkumų ieškodami darbo, kuriems ypač sunku išlaikyti turimą darbą arba grįžti į darbą po pertraukos;
• remia valstybių narių pastangas formuoti ir vykdyti šiuolaikišką politiką ir diegti naujas sistemas, padedančias kovoti su nedarbo priežastimis ir tobulinti gebėjimus;
• teikia paramą prisitaikydamas prie tam tikras problemas patiriančių regionų ypatingų poreikių.

Vienas svarbiausių Europos prioritetų yra kova su nedarbu ir būtinybė tobulinti darbo jėgos gebėjimus, taip didinant žmonių galimybes ir ES konkurencingumą.

Nors Europoje sukurta, o taip pat dar kuriama naujų darbo vietų, tačiau tai nepadėjo pastebimai sumažinti bedarbių skaičiaus. Šiuo atveju lemiamas veiksnys yra gebėjimų spraga. Tam, kad rastų darbą, žmonėms būtina tobulinti reikiamus gebėjimus, o įmonėms būtina kaupti specialiąsias žinias, kurios padėtų užtikrinti augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, ypač naujose veiklos sektoriuose.

ESF daugiausia dėmesio skiria paramai, kurios reikia pavieniams asmenims, kad jiems būtų lengviau rasti darbą. Tačiau fondo parama gali būti naudojama ir sistemoms bei struktūroms tobulinti, taip gerinant pačios rinkos funkcionavimą.

ESF gali remti pastangas įgyvendinti daugybę politikos uždavinių ir taip padėti valstybėms narėms plėtoti savo darbo rinkas, tobulinti dirbančių ir darbo ieškančių gebėjimus. Valstybės narės ir ES regionai laikosi skirtingų nuostatų, be to, jose yra susiformavusios skirtingos struktūros. Valstybės narės pačios sprendžia, kuriems politiniams klausimams skirti daugiau dėmesio ir kaip tinkamiausia naudoti ESF pinigus labiausiai tobulintinoms sritims, nors iš valstybių narių ir taip reikalaujama ypatingą dėmesį skirti gebėjimams formuoti ir lygioms galimybėms, taip pat ir užtikrinti, kad reikiama veikla būtų įtraukta į vietos plėtros planus.

Valstybės narės tarpusavyje dalijasi Europos socialinio fondo pinigus. Komisija nustato, kokia suma turėtų būti skiriama konkrečiam tikslui ir konkrečiai valstybei narei, taip pat tvirtina kiekvienos valstybės narės programose numatytus prioritetus.

Sprendimus, kaip gautąją pinigų sumą reikėtų paskirstyti ir konkrečiai kurios programos iš ESF turėtų gauti papildomo finansavimo, priima kiekvienos valstybės narės valdžios institucijos. Piliečiams ESF finansuojama parama dažniausiai teikiama rengiant mokymus arba organizuojant kitokią veiklą jų gyvenamose vietovėse. Minėtąją paramą tvarko valstybiniai ir privatūs paslaugų teisėjai, pavyzdžiui, švietimo ir mokslo institucijos, savanorių organizacijos, profesinės sąjungos ir individualiosios įmonės.