Diskusija – tai tam tikras nuomonių pasikeitimas tarp dviejų ar daugiau asmenų. Diskusijų metodas reikalauja temos, kuri turėtų dvi nuomones: pavyzdžiui diskusijos tema galėtų skambėti taip – „Ar esate prieš eutanaziją?“. Šiuo atveju atsiras žmonių, kurie nepateisina eutanazijos, bei tų, kurie manys, jog eutanazija tai vienintelis išsigelbėjimas iš nesibaigiančių kančių. Diskusijos dalyviai: moksleivių grupės (pagal nuomonę ar nusistatymą), diskusijos vedėjas, vertintojai ar stebėtojai. Būtina žinoti, kad diskusijos kokybė priklauso nuo tam tikrų taisyklių, kurias turi paisyti dalyviai. Visų pirmą moksleiviai turi aiškiai suprasti, jog diskusija nėra „turgus“, todėl visi kalba po vieną. Svarbus mokėjimas išklausyti vienas kitą, suprasti, įvertinti kito nuomonę ar požiūrį.

Debatų metodas – tai griežtai reglamentuotas problemų svarstymas, kuriam skiriamas ribotas laikas. Debatai gali trukti nuo kelių valandų iki ištisų metų, tačiau šiame darbe pristatysiu mokyklinius debatus, kuriuos pedagogai gali panaudoti popamokinei veiklai, klasės valandėlių metu, per įvairių dalykų pamokas.  Debatai — tai žodžių, minčių dvikova. Laimi nuosekliausia, šmaikščiausia ir stipriausius argumentus pateikusi komanda. Kiekvienų debatų esmė – atremti, t.y. paneigti priešininko argumentus ir atstatyti savo komandos argumentams padaryta žalą.

Be to debatai :

moko suvokti, kad nėra ir negali būti vienos nuomonės;

moko argumentuotai bei logiškai mąstyti ir kalbėti, aiškinti ir pagrįsti savo nuomonę faktais, statistika, gyvenimiškais pavyzdžiais;

• ugdo kritinį mąstymą ir savarankiškumą;
• skatina išklausyti oponentą ir gerbti priešingą nuomonę;
• moko kooperuotis, dirbti komandoje ir laikytis vienos komandinės linijos;
• ugdo greitą reakciją (mokėjimą persiorientuoti iš vienos situacijos į kitą);
• ugdo kalbėjimo prieš auditoriją įgūdžius, padeda atsikratyti scenos baimės, moko kalbos manierų;
• lavina intelektą, skatina pasitikėti savimi ir komandos draugais.

„Minčių lietus“ – tai įvairių idėjų, susijusių su tam tikra tema,  išsakymas. Pavyzdžiui moksleiviai pasisako mokytojo duota tema, pateiktos mintys fiksuojamos lentoje. Tikslas yra surinkti kuo daugiau originalių, įdomių, naudingų, rimtų idėjų, pasiūlymų susijusių su suformuluota problema. Taip pat šį metodą taikyti reikėtų norint sužinoti, ką jau moksleiviai žino duota tema. Tačiau pradžioje reiktų susilaikyti nuo pateiktų minčių vertinimo. Kritika gali slopinti „tylesnių“ moksleivių norą pasireikšti, o šis metodas reikalauja kiekvieno dalyvio pasisakymo.

Projektas „Pilietis“ – tai aktyvus metodas, kuris leidžia įgyti nuodugnių žinių, vertingų gebėjimų ir ugdo moksleivių vertybines nuostatas. Jį galima įtraukti į pilietinės visuomenės pagrindų programą, tačiau sėkmingam jo įgyvendinimui būtinas kitų šios klasės mokytojų bendradarbiavimas ir mokyklos bendruomenės – ypač administracijos ir tėvų – pritarimas ir parama. Projektas „Pilietis“ sujudina visą mokyklą ir turi įtakos tolesnei jos veiklai.

„Piliečio“ pranašumas dar ir tame, jog šio projekto vykdymo metu moksleiviai bando išspręsti problemas, kurios dažniausiai priskiriamos suaugusiųjų pasauliui (kelių kokybė, švara rajone, prevencinės programos, maisto produktų kokybė parduotuvėse). O taip pat moksleiviai mokosi nagrinėti problemą, ieškoti informacijos, kaip ta problemą spręsti, studijuoti įstatyminius aktus ir kitus dokumentus, mokosi sudaryti anketas, apklausinėti žmones, imti interviu, surinktus duomenis struktūruoti, grupuoti ir analizuoti, bei pateikti atlikto darbo išvadas.

Projekto „Pilietis“ stendo pavyzdys.

Moksleivis be to, kad išmoktų mokytis pats, individualiai, turi mokėti bendrauti, bendradarbiauti, kooperuotis su kitais. Grupinio darbo metodo pagalba ugdomi įvairūs socialiniai bei akademiniai įgūdžiai: mokėjimas priimti kompromisinius sprendimus, bendros veiklos planavimas, kiekvieno grupės nario nuomonės gerbimas, mokėjimas išklausyti, loginis ir kritinis mąstymas, atsakingumas, savigarba, teigiamas tarpusavio ryšys ir t.t. Geriausia yra tai, jog į grupes įtraukiami visų lygių ir akademinių pasiekimų moksleiviai. Tikslinga mokytojui pačiam suskirstyti mokinius į grupes.

Svarbu ir tai, kad moksleiviai grupėse tarpusavyje paskirsto darbus, užduotis, veiklas, jie gali vienas kitam padėti, jei kyla sunkumų, silpnesni moksleiviai, žiūrėdami į bendraklasius, pasitempia ir „kimba“ į veiklą.

Mokytojas privalo pateikti išsamias grupinio darbo užduoties instrukcijas, konsultuoti moksleivius įvairiais klausimais, kontroliuoti grupių veiklą, bei skatinti mokinius daugiau pasidomėti darbo tema ar objektu.

Kitas aktyvaus mokymosi metodas – interviu. Yra keli interviu pritaikymo galimybės. Tinkamiausias būtų tas, kai moksleiviai iš anksto sudaryto klausimyno dėka sužino juos dominančią informaciją.

Pilietiškumo ugdyme yra aktualu leisti moksleiviams kalbėtis su įdomiais žmonėmis, politikais, gerbiamais valstybės veikėjais, galinčiais paveikti bei paskatinti patriotiškiau žiūrėti į Lietuvą ir Europos Sąjungą. Be to mokiniams yra tikrai įdomu patiems pabendrauti su visuomenės veikėjais, tiesiogiai jų paklausti, padiskutuoti vienais ar kitais klausimais. Tokiu būdu sužinoma aktuali, įdomi ir tiesioginė informacija, reikalinga ugdymo tikslams pasiekti. Be to interviu metodas padeda surinkti informaciją įvairiems kitiems akademiniams darbams.

Mokytojo užduotis – nurodyti interviu tikslą, paskatinti moksleivius bendrauti, objektyviai vertinti atliktą darbą, konsultuoti mokinius.

Informacinių technologijų pasaulyje mes turime galimybę prieiti kone prie bet kurio šaltinio, o taip pat randame įvairių situacijų, atvejų, atsitikimų, problemų, kurias daugiau ar mažiau bandome paanalizuoti. Todėl kyla poreikis įvesti situacijų svarstymo ir analizės metodą. Dauguma žmonių įvairiais klausimais turi skirtingas nuomones, taigi ir skirtingoms situacijoms turi įvairius sprendimo būdus. Gebėjimo spręsti problemas lavinimas yra ypač svarbus pedagoginiame darbe. O taip pat ir patiems moksleiviams tokios žinios būtinos gyvenime.

Mokytojas pateikia tam tikrą situaciją, kurią vis gvildena laikraščiai, televizija ar kiti šaltiniai, ir pasiūlyti moksleiviams ją išspręsti naudojant žinias, patirtį, įstatymus ar kitus dokumentus.

Analizės etapai:

• Mokytojas pasirenka tam tikrą temą. Trumpai aptaria ją su moksleiviais;
• Mokytojas pristato situaciją, jei įmanoma, detalizuoja ją, arba moksleiviai patys pristato savo situacijas;
• Situacija gvildenama, suskirstomi joje paminėti dalyviai, nurodomas problemos objektas, priežastys ir t.t. Svarbu šioje vietoje susilaikyti nuo situacijos vertinimo ar sprendimo;
• Mokytojas ir mokiniai vienas kitam užduoda klausimus, bandoma sugalvoti įvairių problemos sprendimo būdų, kalbama apie tai, kaip galima išvengti ateityje panašių situacijų;
• Panaudojus tam tikrus šaltinius, kuriuose galima surasti sprendimą, randamas geriausias ir tinkamiausias sprendimo būdas situacijai;
• Atlikto darbo apibendrinimas, svarbiausių dalykų paminėjimas, įtvirtinimas.